Daugelis gyventojų sutiktų mokėti už geresnes ir greitesnes valstybinių gydymo įstaigų paslaugas

0
35

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa rodo, kad pusė dalyvavusių apklausoje šalies gyventojų per pastaruosius metus naudojosi vien tik valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis. Didelė dalis tvirtina, kad sutiktų oficialiai padengti čia gaunamų paslaugų išlaidas, jei tai užtikrintų jų greitį ir kokybę – kai kurie to jau yra siekę neoficialiai – duodant kyšį.

Šių metų liepos 4-19 dienomis atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė – 51 proc., apklaustųjų per pastaruosius metus naudojosi tik savivaldybių ar valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis ir vos 5 proc. tik privačių gydymo įstaigų paslaugomis. Tiek vienur, tiek kitur paslaugas išbandė – 16 proc. apklaustųjų.

Dažniausiai valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis naudojosi vyresni nei 50 metų amžiaus asmenys, dažniausiai moterys su žemomis (850 eurų ar mažiau) gaunamomis pajamomis arba bedarbiai, didmiesčių gyventojai.

Tyrimas taip pat parodė, kad keturi iš dešimties – 41 proc., valstybinių sveikatos įstaigų paslaugų vartotojų už mokamas paslaugas bent kartą buvo susimokėję patys. Tai dažniau atliko moterys, didmiesčių gyventojai, specialistai, tarnautojai, vadovai.

Panaši dalis apklaustųjų – 44 proc., teigia, kad sutiktų valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose mokėti oficialiai papildomai už geresnės kokybės sveikatos priežiūros paslaugas bei modernesnius tyrimo ir gydymo būdus. Šiek tiek daugiau – 55 proc., nesutiktų mokėti papildomai iš savo kišenės.

Neprieštarautų mokėti papildomai dažniau pasisakė moterys, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis (virš 1600 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį. Tuo tarpu didesnė dalis vyrų, taip pat jaunimas iki 30 metų, pensininkai, bedarbiai – respondentai iš kaimo vietovių – tam prieštarautų.

Apklausos rezultatai atskleidė ir tai, kad keturi iš dešimties – 43 proc., apklaustųjų taip pat sutiktų mokėti oficialiai papildomai už tai, kad sveikatos priežiūros įstaigose – tiek privačiose, tiek valstybinėse – paslaugas gautų greičiau t.y., netektų laukti eilėse. Keliais procentais daugiau – 49 proc., apklaustų šalies gyventojų su tuo nesutiktų.

Už greitesnes paslaugas linkusios mokėti papildomai 30-49 metų amžiaus moterys, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis (virš 1600 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį. Atsisakytų mokėti vyrai, jaunimas iki 30 metų, kaimo gyventojai, pensininkai, besimokantis jaunimas, darbininkai ir ūkininkai.

Tas pats tyrimas parodė, kad neoficialiai – duodant medikui kyšį vokelyje – per pastaruosius dvylika mėnesių atsidėkoti už gautas paslaugas ryžosi kas dešimtas – 10 proc., pacientas. Įprastas jo portretas – vyresnis nei 50 metų žmogus, kilęs iš kaimo vietovės, neturintis vidurinio išsilavinimo, gaunantis vidutinį (851 – 1600 eurų) arba virš 1600 eurų darbo užmokestį per mėnesį.

Tyrimas, kurio metu buvo apklausti 1007 pilnamečių Lietuvos gyventojų, buvo vykdomas interviu metodu 2022 metų liepos 4-19 dienomis.