Valstybės duomenų agentūros (VDA) atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas rodo, kad praėjusiais metais net 16 proc. šalies gyventojų patyrė materialinį nepriteklių. Pinigų trūkumas – nemenka našta, apsunkinanti ne tik kasdienes gyvenimo situacijas, bet ir turimus finansinius įsipareigojimus. Finansų ekspertas Tomas Bataitis paaiškina, kad paskolai sukėlus pernelyg didelių sunkumų, sumažinti patiriamus iššūkius visgi yra įmanoma. Jis pataria, kaip tai padaryti išvengiant papildomų rizikų.
VDA duomenimis, 2022 metais beveik 40 proc. Lietuvos namų ūkių negalėjo apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų. Atliktas tyrimas taip pat parodė, kad 20 proc. lietuvių neišgalėjo atnaujinti susidėvėjusių baldų, o beveik 18 proc. asmenų dėl pinigų trūkumo privalėjo atsisakyti įvairių laisvalaikio veiklų. Taip pat panašus skaičius žmonių šaltuoju sezonu neleido sau pakankamai šildyti būsto dėl išaugusių sąskaitų.
Kaip elgtis nesėkmės atveju?
Anot „IPF Digital Lietuva“, valdančios prekės ženklus „Creditea“ ir „Credit24“, vadovo T. Bataičio, skausminga finansinė padėtis kai kuriuose namų ūkiuose ne tik apsunkina kasdienes veiklas ir poreikius, bet ir gali nemenkai pakenkti finansiniams įsipareigojimams. Nors įvairaus dydžio paskolos tapo įprasta daugybės žmonių gerbūvio dalimi, kylant infliacijai ir keičiantis kai kuriems įmokų aspektams ar paprasčiausiai didėjant būtinosioms išlaidoms, gali būti sudėtinga reikiamą sumą grąžinti skolintojui.
„Natūralu, kad negalime numatyti kai kurių įvykių savo kasdienybėje. Pavyzdžiui, jei artėjant paskolos mokėjimo terminui suprantame, kad turimų lėšų neužteks arba jeigu sumokėjus įmoką nukentės kiti svarbūs aspektai, privalome skubiai ieškoti sprendimų. Visų pirma, būtina iš karto informuoti skolintoją ir aptarti iškilusią situaciją: galbūt pavyks pratęsti paskolos mokėjimo laikotarpį sumažinant mėnesio įmoką. Antra, itin veiksminga pasikonsultuoti su finansų patarėjais, turinčiais nemenką patirtį tokiose situacijose“, – sako T. Bataitis.
Pagalba su finansiniais sunkumais susiduriantiems asmenims ar šeimoms yra vienas pagrindinių paskolas teikiančių bendrovių ar bankų prioritetų. Mat jei žmonės laikosi finansinio raštingumo taisyklių, o pati bendrovė vadovaujasi atsakingo skolinimo principais, visa rinka dirba efektyviau, taip pat susiduriama su mažiau nesklandumų dėl paskolų mokėjimų vėlavimo. Ekspertas pabrėžia, jog svarbu įsidėmėti, kad nors paskolos sutartis yra dvišalis susitarimas, tačiau būtent paskolos gavėjui tenka finansinė našta. Todėl prieš skolinantis yra būtina pasverti visus „už“ ir „prieš“.
Svarbu susipažinti su rizikomis
„Paskolos pratęsimas, nors ir protingas sprendimas, bet taip pat ir rizikingas. Iššūkiai kyla tada, kai pratęsus paskolą yra mokami tik mokesčiai ir palūkanos, o pagrindinė suma išlieka nepakitusi. Juk lėšų pasiskolinęs asmuo gali tarsi įstrigti skolų rate, nes grąžinimo terminas pasikeičia. Jei nutinka taip, kad skola vis tiek negrąžinama iki naujai sutartos datos, kyla rizika dar vienam termino pratęsimui. O visa tai lieka galvos skausmu ilgam laikui“, – paaiškina T. Bataitis.
Jei paskolos gavėjas prieš sudarant sutartį gerai pasveria savo finansines galimybes, apžvelgia galimus iššūkius ir laikosi finansinio raštingumo taisyklių, dažniausiai problemų su paskolos grąžinimo terminais nekyla. Tačiau jei nuolat patiriama finansinių sunkumų ir žmogus tampa nepajėgus mokėti su paskolos pratęsimu susijusių mokesčių ir palūkanų – situacija gali tapti problematiška.
„Svarbiausia, kad paskolas išduodančios bendrovės ar bankai asmenį supažindintų su visais galimais scenarijais ir paaiškintų, kaip reikėtų elgtis vienu ar kitu atveju. Taip pat aptartų įvairias rizikas, susijusias su nenumatytomis aplinkybėmis. Skolinimasis nėra „baubas“, kurio reikėtų bijoti, tačiau privalu žvelgti į tai protingai“, – priduria ekspertas.
