Siekdami dar labiau išplėsti skrydžių iš Lietuvos geografiją, Lietuvos oro uostai penktą kartą kviečia aviakompanijas skraidinti keleivius iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų naujomis kryptimis, laikomomis itin svarbiomis šalies ūkiui augti, atvykstančiajam turizmui skatinti bei tarptautiniams verslo ryšiams stiprinti. Tokius maršrutus pasiūlysiantiems oro vežėjams bus suteikta iki 200 tūkst. Eur dydžio finansinė parama iš Maršrutų plėtros fondo. Paraiškas oro bendrovės kviečiamos teikti iki šių metų spalio 27 dienos.
Kaip pasakoja Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas, valstybės parama naujiems skrydžių maršrutams gerina susisiekimą su mūsų šaliai svarbiais pasaulio miestais ir tokiu būdu ne tik atveria naujas galimybes turistams ir verslininkams, bet ir suteikia impulsą ekonomikai augti.
„Atsižvelgiant į tai, kokių naujų skrydžių krypčių atsiradimas arba esamų dažnių padidinimas šiuo metu reikalingiausias, ir buvo sudarytas pageidautinų remiamų maršrutų sąrašas. Tai yra pradinis siūlomų krypčių sąrašas su jau susiformavusiais keleivių srautais arba augančia paklausa. Aviakompanijoms pasiūlius naujas sąraše nesančias kryptis, būtų remiamos ir jos“, – kalbėjo G. Almantas.
Paskelbtame kvietime oro bendrovės iš Vilniaus oro uosto kviečiamos vykdyti skrydžius į Tokiją, Lisaboną, Kairą, Almatą, Krokuvą, Tbilisį, Astaną, Prahą, Atėnus, Šardžą, Niujorką bei kitus didmiesčius. Platus yra ir iš Kauno oro uosto siūlomų maršrutų spektras – Salonikai, Varšuva, Zadaras, Minskas, Frankfurtas, Niujorkas, Pekinas, Maskva, Štutgartas, Oslas, Čikaga ir kita. Taip pat paramos galės sulaukti skrydžius iš Palangos į Bilundo, Dublino, Diuseldorfo, Hamburgo ar Helsinkio oro uostus pasiūlysiančios bendrovės.
Tiesa, parama laukia ir ne tik naujus maršrutus vykdysiančių, bet ir papildomus skrydžių dažnius esamais maršrutais organizuosiančių vežėjų. Iš Vilniaus oro uosto siekiama turėti papildomus skrydžius į Barseloną, Amsterdamą, Kopenhagą, Maskvą, Paryžių, Romą, Sankt Peterburgą, Briuselį, Tel Avivą, Londoną, Vieną, Madridą, Berlyną ir Milaną.
„Ilgiausiai parama vienam oro vežėjui gali būti teikiama trejus metus, per šį laikotarpį jos vertė negali viršyti 200 tūkst. Eur. Didesnių paramos sumų skyrimas oro bendrovėms yra negalimas dėl teisės aktuose nustatytų ribojimų. Gautą paramą vežėjai galės skirti įsikūrimo oro uoste išlaidoms padengti, taip pat naujojo maršruto reklamai ir rinkodarai. Suteikti didesnę ar ryškesnį efektą turinčią paramą aviakompanijoms griežtai riboja Europos Sąjungos reglamentavimas“, – teigė G. Almantas, pabrėžęs, jog pagalba minėtiems naujiems maršrutams bus teikiama, jeigu bus laikomasi kelių nustatytų sąlygų.
Skrydžiai naujuoju maršrutu turės būti vykdomi ne rečiau kaip du kartus per savaitę ir pradėti ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 31 d. Prekyba šių skrydžių bilietais privalo būti pradėta ne vėliau kaip lapkričio 6 d., o maršrutas negali būti vykdomas trumpiau nei 3 mėnesius nuo pirmojo skrydžio.
„Nors šiemet naujų maršrutų pritraukimo procesas sulėtėjo dėl Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos, aktyvus bendradarbiavimas ir darbas su aviakompanijomis vyksta nuolatos. Oro bendroves ateiti į mūsų rinką ypač motyvuoja Lietuvoje sparčiau nei visoje aviacijos rinkoje augantys keleivių srautai. Dėl to iš jų tikimės sulaukti malonių naujienų jau artimiausiu metu“, – įsitikinęs G. Almantas, kuris pažymėjo, kad jau šių metų rudenį ir žiemą Vilniaus oro uostas keliautojams pasiūlys dar kelias naujas skrydžių kryptis.
Šiemet skrydžių iš Lietuvos oro uostų geografija išsiplėtė – iš Vilniaus oro uosto pradėjo kilti lėktuvai į Grenoblį, Geteborgą, Miuncheną, taip pat čia sugrįžo skrydžiai į Sankt Peterburgą ir Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą, iš Kauno atsirado skrydžiai į Neapolį, o iš Palangos – į Glazgą bei Sankt Peterburgą.
Jau rugsėjo mėnesį bus sustiprintas Vilniaus susisiekimas su Varšuva – šiuo maršrutu pradės skraidyti aviakompanija „Wizz Air“, o nuo žiemos sezono iš sostinės oro uosto startuos „Ryanair“ skrydžiai į Niurnbergą ir Kelną.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraidina 69 kryptimis į 59 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.
