Teismas sušvelnino už saviizoliacijos taisyklių nesilaikymą paskirtą nuobaudą

0
30

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėta administracinio nusižengimo byla pagal S. B. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) priimto nutarimo.



S. B. Institucijos nutarimu nubausta už tai, kad ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, metu, nors ir buvo 2020 m. rugsėjo 15 d. grįžusi iš Italijos Respublikos, 2020 m. rugsėjo mėn. 20 d. 11 val. 37 min. nebuvo Klaipėdos mieste esančioje izoliavimosi vietoje, negavusi sveikatos priežiūros specialisto leidimo, taip sukeldama pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352 patvirtintų Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių (toliau – Taisyklės) 15.1 punkto. Už šį administracinį nusižengimą S. B. paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda.

S. B. skundu nesutiko su priimtu nutarimu ir nurodė, kad ji jokio pažeidimo nepadarė. Grįžusi iš Italijos izoliavosi kitu adresu nei kuriame įvyko patikrinimas. Patikrinimo metu nurodytu adresu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. negyveno. Be to, ji labai sirgo ir nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo nedarbingumo atostogose. Niekur iš savo namų ji nebuvo išėjusi. Jokių dokumentų apie tai, kad jai yra surašytas administracinio pažeidimo protokolas, jog ji pažeidė saviizoliacijos reikalavimą 2020 m. rugsėjo 30 d., ji negavo ir nebuvo informuota. Apie tai sužinojo tik tuomet, kai gavo iš antstolio pranešimą apie reikalavimą sumokėti 500 Eur baudą. Kadangi policijos pareigūnė nesidomėjo ir nesiaiškino tinkamai situacijos, prašo jos atžvilgiu priimtą nutarimą panaikinti.

Institucija atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad S. B. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn. Teismas S. B. argumentus, kad grįžusi iš Italijos ji Lietuvoje nepasiliko, nes tuoj pat tranzitu išvyko į Latvijos Respubliką, o į Lietuvą grįžo iš Latvijos Respublikos, kuri nebuvo įtraukta į COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašą, ir todėl saviizoliacija jai nebuvo privaloma, atmetė, kaip prieštaraujančius nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas pabrėžė, kad lėktuvais vykstantiems keleiviams kelionė tranzitu laikoma tada, kai asmuo kelionę per Lietuvą tęsia oro transportu, neišeidamas iš oro uosto zonos, ir tokiu atveju nebūtina registracija Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC). Šiuo atveju S. B. nurodė, kad į Latviją iš Lietuvos vyko savo automobiliu, t. y. kelionę į Latviją tęsė ne oro transportu ir išėjo iš oro uosto zonos, todėl jai Taisyklių 11.8. punkte numatyta išimtis negaliojo. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad S. B. atgal į Lietuvos Respubliką iš Latvijos grįžo 2020 m. rugsėjo 18 d., t. y. vos po trijų dienų nuo atvykimo iš Italijos, o privaloma izoliacija buvo nustatyta 14 dienų nuo atvykimo / grįžimo į Lietuvos Respubliką dienos. Taigi į Lietuvą pareiškėja grįžo nepraėjus 14 d. po paskutinės sąlyčio dienos ir nepraėjus grėsmei sukelti pavojų kitiems asmenims užsikrėsti koronaviruso infekcija, todėl, teismo vertinimu, ji, grįžusi iš Latvijos Respublikos, privalėjo izoliuotis. Aplinkybė, kad įrašyti deklaruotą, o ne faktinę, gyvenamąją vietą jai patarė oro uoste budėję pasieniečiai, nešalina S. B. atsakomybės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, nes ji privalėjo izoliuotis būtent keleivio anketoje nurodytu adresu, o jei ji norėjo pakeisti savo izoliavimosi vietą, privalėjo kreiptis į NVSC dėl izoliavimo vietos keitimo ar dėl leidimo palikti izoliavimo vietą suteikimo, tačiau ji to nepadarė.

Spręsdamas dėl paskirtos nuobaudos dydžio pagrįstumo, teismas atsižvelgė į tai, kad S. B. yra vieniša mama, augina tris vaikus, gauna nedideles pajamas, turi didelių sveikatos problemų, taip pat į tai, kad S. B. padarytas administracinis nusižengimas buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, kad dėl S. B. veiksmų realių pasekmių nekilo, ir duomenų, kad ji sirgo COVID-19 liga, nėra. Be to, S. B., laikotarpiu, kuriuo ji privalėjo izoliuotis, turėjo nedarbingumą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas šia dalimi Institucijos nutarimą pakeitė ir sušvelnino už administracinį nusižengimą S. B. paskirtą nuobaudą – baudą, paskirdamas įspėjimą.

Ši nutartis 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Jūratė Volčkova
Klaipėdos apylinkės teismo