Teismas išteisino asmenis dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto

0
16

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose paskelbtas nuosprendis sudėtingoje byloje dėl nusikaltimų, susijusių su sukčiavimu. Nusikalstamų veikų padarymu buvo kaltinami aštuoni asmenys, iš kurių du – juridiniai. Teismas dėl nusikalstamų veikų sudėtingumo, taip pat dėl epidemiologinės situacijos šalyje, šią bylą narpliojo beveik trejus metus.

Byloje asmenys buvo kaltinami tuo, kad, veikdami iš anksto susitarusių asmenų grupėje, juridinio asmens naudai apgaule įgijo didelės vertės nukentėjusiosios Rusijos Federacijos pilietės turtą – iš viso 689 733 litų (199 772 eurų). Nustatyta, kad 2013-09-14 buvo sudarytos aštuonios preliminarios nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias juridinis asmuo ir nukentėjusioji įsipareigojo iki 2014 m. gegužės mėnesio sudaryti notarines butų, esančių Palangos mieste, pirkimo–pardavimo sutartis. Kadangi preliminarios sutartys buvo neįvykdytos, nustatytas galimas sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą.

Vis dėlto teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamieji sukčiavo. Kaltinimas dėl esminio sukčiavimo požymio – apgaulės – buvo grindžiamas tuo, kad kaltinamieji O. M. ir A. P., žinodami O.B. pilietybę ir tai, kad ji negali įgyti Lietuvos Respublikoje žemės nuosavybės teise, sudarė preliminarias sutartis dėl nekilnojamo turto pirkimo, t. y. nukentėjusioji nesuprato, kad dėl savo pilietybės negalės realiai įgyti žemės sklypo dalių. Tačiau teisme apklausta nukentėjusioji nurodė, kad ji ir nesiekė įgyti nuosavybėn žemės sklypų Lietuvoje. Savo santykius su juridiniu asmeniu ji apibūdino kaip paskolinius, investavimo. Preliminarias sutartis vertino tik kaip pagrindą lėšoms pervesti.



Teismas, nuosekliai ištyręs bylos duomenis, nustatė, kad jokio susitarimo sukčiauti ar daryti kitus nusikaltimus su kitais bendrininkais A. P. neturėjo. Iki preliminariųjų sutarčių su nukentėjusiąja termino pabaigos A. P. nesiėmė jokių veiksmų perleisti turtą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. P. žinojo ir suvokė, kad O. B. sutarčių neįvykdys, priešingai, jis buvo suinteresuotas, kad O. B. įvykdytų ketinimus sudaryti butų pirkimo–pardavimo sutartis. Lygiai taip pat, pasibaigus preliminariųjų sutarčių įvykdymo terminams, A. P. ėmėsi ieškoti būdų, kaip vis dėlto sukurtą nekilnojamąjį turtą parduoti, nes dėl pareiškėjos neįvykdytų ketinimų įmonė atsidūrė itin sunkioje padėtyje, jau 2014 m. vasaros pradžioje ji tapo nemoki ir iškilo reali bankroto grėsmė.

Dėl nurodytų priežasčių teismas padarė išvadą, kad tarp O. B. ir kaltinamųjų susiklostė išskirtinai civiliniai teisinai santykiai ir jie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Jie neturėjo būti kriminalizuoti bei nagrinėjami baudžiamojo proceso įstatymų kontekste, nes byloje nėra duomenų, kad O.B. savo pažeistas teises jau gynė civilinio proceso tvarka ir kad ši jos teisė realizuoti teisminiu keliu buvo apsunkinta.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Jūratė Volčkova
Klaipėdos apylinkės teismo
pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene