Šaltuoju metų sezonu vaikai ir paaugliai linkę daug dažniau sirgti virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis dėl vis dar besiformuojančio imuniteto ir spartaus augimo. Sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad vaikų sveikatos problemų išvengti beveik neįmanoma, tačiau pasitelkus profilaktines priemones galima bent jau sumažinti riziką susirgti.
„Daugelis mažus vaikus auginančių tėvelių šaltąjį metų periodą sieja su nuolatinėmis peršalimo ligomis. Netgi vengia planuoti savaitgalius ir atostogas bei pernelyg įsipareigoti, nes žino, kad gresia rizika susirgti ir sugadinti visus planus. Mažyliai, išėję į ugdymo įstaigas, daug ir artimai kontaktuoja su kitais vaikais, todėl viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms ar virusinių žarnyno infekcijoms, pavyzdžiui, rotovirusui, tai puiki terpė plisti. Taip pat šaltuoju metų laiku tėveliai dažnai skundžiasi plonos ir jautrios vaikų odos nušalimu, nes vaikai turi kur kas mažiau poodinių riebalų, jų termoreguliacija daug prastesnė nei suaugusiųjų“, – sako vienos Lietuvos vaistinių tinklo vaistininkė Inga Pociulienė.
„Mušate“ temperatūrą – silpninate imunitetą
Vaistininkės teigimu, vaikams sirgti daugiau nei suaugusiems yra visiškai normalu, nes taip treniruojasi, mokosi jų jaunas imunitetas. Tik treniruodamasis, jis įgauna patirties ir vėliau geba atpažinti virusus bei jiems pasipriešinti. Viena dažniausių klaidų, kurią daro mažamečių tėvai – kuo greičiau sumažinti šiek tiek pakilusią kūno temperatūrą.
„Dažnai tėvai kaip kokie aiškiaregiai nuspėja, kad vaikas susirgs dar net nepasirodžius pirmiesiems simptomams. Pakinta jo liežuvio spalva, tampa irzlesnis, greičiau pavargsta. Labai svarbu vos tik pastebėjus pirmus simptomus, imtis priemonių, kad liga neįsibėgėtų. Gerti daugiau skysčių, ypač šiltų, daugiau ilsėtis, pilnavertiškai maitintis. Taip pat reiktų plauti nosį su druskingu vandeniu, tačiau labai svarbu pasitarti su specialistu dėl plovimo dažnumo, kad nebūtų pažeista ir per daug išsausinta nosies gleivinė“, – pastebi I. Pociulienė.
Vos tik vaikui susirgus, tėvai nori kuo greičiau jam duoti stiprių vaistų, net antibiotikų, tačiau be gydytojo apžiūros to griežtai negalima daryti. Taip pat reiktų nepamiršti su gydytoju ar vaistininku visada pasitarti dėl vaistų vartojimo, jų suderinamumo su kitais vartojamais vaistais.
„Labai svarbu stebėti bendrą vaiko savijauta, jo nuotaiką. Jei vaikas elgiasi vangiai, yra mieguistas, atsisako vartoti skysčius, laikosi aukšta temperatūra, kuri nemažėja net ir išgėrus vaistus, reiktų kreiptis į gydytoją“, – pataria ji.
Priemonių daug, o svarbiausia – mityba
Taip pat kaip vaistai nuo temperatūros, antibiotikai, neigiamos emocijos, per didelis cukraus ir angliavandenių kiekis, nepilnavertė mityba, miego stygius yra patys didžiausi vaikų imuniteto slopintojai.
I. Pociulienė sako, kad norint išvengti ar bent sumažinti vaikų susirgimų skaičių šaltuoju periodu, padeda nuoseklus vaikų organizmo grūdinimas ištisus metus, judėjimas, o ypač lauke, aktyvūs žaidimai, normali emocinė būklė, subalansuotas miego režimas, tinkama higiena.
„Didžiausias organizmo imuninis organas yra žarnynas, kuriame yra net 60 proc. organizmo imuninių ląstelių, todėl ypač svarbus imuninei sistemai yra kasdieninis maisto valgiaraštis. Jeigu visgi vaiko mityba nėra pilnavertė, reiktų vartoti vitaminus A, C, E, gerąsias bakterijas, bioflavanoidų, žuvies taukų, ežiuolių preparatų, bičių produktų. Juos galima vartoti jei vaikas nėra alergiškas, nes pavyzdžiui medus nerekomenduojamas vaikams iki 3 metų, nes yra stiprus alergenas“, – sako I. Pociulienė.
Vaikų ligų profilaktikai svarbu tinkama pilnavertė mityba, gausi vitaminų, probiotikų, miego ir poilsio režimas, asmens higiena, svarbu pakankamai laiko praleisti gryname ore, daugiau judėti, taip pat nepamiršti vėdinti patalpas.
„Šaltuoju periodu būtina būti gryname ore, tačiau tam reikalinga tinkama apranga. Renkite vaiką keliais sluoksniais, kad prireikus būtų lengviau kontroliuoti vaiko kūno temperatūrą. Geriausia, vaikus rengti natūralių audinių drabužiais, kad vaikas nesuprakaituotų. Auksinė taisyklė mažiems vaikams –vienu rūbu daugiau nei sau. Vaikai daug juda, jiems turi būti patogu, nekaršta“, – sako vaistininkė.
Susirgus vaikui svarbu būti namuose, ilsėtis, vartoti daugiau skysčių, vitamino C, naudoti eterinius aliejus, tokius kaip arbatmedis, gerti vaistažolių arbatas, pavyzdžiui, čiobrelių, vaistinių ramunėlių, liepžiedžių, aviečių lapų. Taip pat reiktų gerti vaistus peršalimo ligos simptomams lengvinti: pastiles gerklei, įvairius augalinius sirupus kosuliui, jūros vandenį nosies plovimui, esant slogai, vaistus temperatūros mažinimui.
