Bijai vilko – neik į mišką, byloja liaudies išmintis. Tačiau ar tikrai moterims reikėtų vengti išeiti į gatvę, važiuoti taksi, bijoti tuščių skersgatvių, vengti naktinių pasilinksminimo vietų ir vos sutemus grįžti namo? Kas atsakingas už moterų saugumą ir kokių prevencijos priemonių reikėtų imtis, pasakoja ekspertai.
Seksualinis smurtas nesirenka vietos
Kompleksinių paslaugų centro jaunimui – „22 bendra būtis“ centro direktorė Brigita Raskovienė sako, jog su seksualiniu smurtu dažniau susiduria merginos, tačiau jos ne visada atpažįsta dažniausią seksualinio smurto formą – priekabiavimą, tam trūksta visuomenės sąmoningumo, gebėjimo kritiškai vertinti situaciją bei palaikymo nukentėjus.
Pasak daugybę metų su jaunimu dirbančios specialistės, nors visuomenėje yra paplitusi nuomonė, jog seksualinis smurtas dažniausiai pasitaiko naktinėse pasilinksminimo vietose, jis gali užklupti ne tik viešose vietose, bet ir artimoje aplinkoje, pavyzdžiui, namuose, o tai palieka dar skaudesnes pasekmes.
„Jaunimas namuose mėgsta organizuoti vakarėlius, kur sukviečia draugus ir pažįstamus, o smurtautojas gali būti net ir geras draugas, pažįstamas ne vienerius metus. Po tokių atvejų sugriaunamas pasitikėjimas ne tik artima aplinka, bet ir savimi. Visa tai palieka labai skaudžias pasekmes”, – pasakoja B. Raskovienė.
Naktinės pasilinksminimo vietos kaip rizikos zonos
Naktinės pramogų vietos: klubai, barai ir festivaliai, dažnai yra tos vietos, kuriose susitelkia didelė žmonių koncentracija. Dėl visuomenės nusistovėjusių normų, šios vietos gali tapti potencialiomis rizikos zonomis seksualiniam priekabiavimui. Be to, daugelis išpuolių vyksta, kai aukos yra neapsaugotos arba aplinkiniai toleruoja nusikalstamus veiksmus.
Pasak VU lektorės, kriminologės dr. Aušros Pocienės, seksualinio smurto aukomis galima tapti nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos, tačiau statistiškai daugiausiai nukenčia jaunos merginos. „Pavartojusios alkoholio jos tampa pažeidžiamesnės, tad atėjusios be kompanijos ar nuo jos atsiskyrusios, gali tapti potencialiomis aukomis.”
Dr. A. Pocienei antrina ir su saugiu narkotikų vartojimu jaunimą supažindinančios organizacijos „Jauna banga“ vadovas Linas Tamošaitis, sakydamas, jog naktinėse pasilinksminimo vietose galima patekti ir į išprievartavimo narkotikų pinkles.
„Šis reiškinys yra paplitęs visame pasaulyje, kai smurtautojas, nusižiūrėjęs auką nori ją greičiau apsvaiginti, todėl į alkoholinį gėrimą įšvirkščia specialių priemonių, kurių skonį įprastai pajustume, tačiau šiuo atveju jį užgožia alkoholis. Patekęs į kraują narkotikas pradeda greitai veikti, asmuo tampa neveiksnus, pažeidžiamas, todėl jį lengva išnaudoti. Kartais šie narkotikai yra tiesiog suleidžiami į raumenis šokių ar didesnio sambūrio metu, tokiu būdu narkotinės medžiagos pradeda veikti dar greičiau, o auka gali nieko neprisiminti”, – teigia jaunimo prevencija užsiimantis specialistas.
Statistika ir šio reiškinio mastai
Kalbėdama apie naktinėse pasilinksminimo vietose tykančius pavojus, dr. A. Pocienė pažymi, kad nusikaltimų prevenciją apsunkina ir tai, kad mūsų visuomenėje vis dar kaltinami seksualinį smurtą patyrę asmenys, o ne smurtautojai. Tokias aplinkybes paprastai lydi gėdos bei savęs kaltinimo jausmas, todėl nukentėjusieji rečiau kreipiasi pagalbos.
„Nors seksualinio priekabiavimo mastai naktinėse pasilinksminimo vietose yra sudėtingai vertinami, nes daugelis atvejų nėra pranešami policijai arba kitaip neregistruojami, tačiau atliktos apklausos ir tyrimai rodo, kad seksualinis priekabiavimas yra gana paplitęs visuomenėje: darbo vietose, viešosiose erdvėse. Naktinės pasilinksminimo vietos taip pat ne išimtis”. Šie atvejai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių aukoms, įskaitant psichologines traumas, be to, gali kilti ilgalaikiai emociniai ir socialiniai iššūkiai”, – sako kriminologė.
Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas?
Teisininkas, kriminologas, dr. doc. Algimantas Čepas kartu su kolege dr. A. Pociene neseniai atlikęs projektą apie seksualinio priekabiavimo prevenciją naktinėse pasilinksminimo vietose teigia, jog problematika yra atpažįstama ir žinoma, tačiau rimtesnių priemonių gerinti situaciją imamasi retai.
„Didelė problema mūsų visuomenėje yra ta, kad seksualinis priekabiavimas dauguma atvejų nėra atpažįstamas. Pradedama reaguoti tik tada, kai naudojamos rankos, fizinis smurtas, tačiau seksualinis priekabiavimas prasideda jau nuo žvilgsnio. Nepageidaujamas žvilgsnis, lydintis vakaro metu, jau galėtų būti traktuojamas kaip seksualinis priekabiavimas”, – teigia dr. doc. Algimantas Čepas.
Pasak jo, šiuo metu prevencijos priemonių turi imtis pačios merginos ar jas supanti aplinka: neatsiskirti nuo draugų grupės, nepalikti savo gėrimo be priežiūros, o pamačius, jog prie asmens priekabiaujama, laiku sureaguoti aplinkiniams. Tačiau į situaciją rimčiau galėtų pažvelgti ir naktinio pasilinksminimo vietos, ribodamos žmonių srautus, suderindamos apšvietimą bei pardavinėdamos testus, gėrimų patikrinimui. Tačiau, anot specialisto, ne visi verslai noriai bendradarbiauja, o seksualinio smurto problema išlieka.
Tuo tarpu B. Raskovienė sako, kad prevencinių priemonių yra, bet dažniausiai jos neveiksmingos. „Jaunų žmonių nereikia gąsdinti, tačiau reikėtų ugdyti jų sąmoningumą. Žinoma, tai ilgas procesas. Sąmoningumo bei kritinio mąstymo tikslas, kad mergina gebėtų atpažinti seksualinį priekabiavimą, jaustų savo vertę, ribas, mokėtų laiku pasakyti žodį “ne”. Tokios priemonės bus ilgalaikės bei veiksmingos. Žinoma, ribų reikėtų mokyti ir smurtautojus bei visuomenę.”
Jei nukentėjai nuo seksualinio smurto, tai nėra tavo kaltė, tai sąmoningas smurtavusio asmens pasirinkimas.
Kviečiame prabilti
Nemokama, konfidenciali informacinė pagalba +370 661 69 990
Straipsnis yra projekto „Seksualinis smurtas nuo metodinio palaikymo iki prevencijos organizavimo” finansuojamo LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dalis.
