Besitęsiantys šalčiai kelia nemažų iššūkių – žiemiški orai tampa išbandymu ne tik transporto priemonėms, bet ir mūsų namams: užšalę vamzdžiai, trūkę radiatoriai ar išsiliejęs vanduo apgadina ne tik inžinerinius tinklus, bet ir grindis, sienas bei kitą namų turtą.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, šaltuoju laikotarpiu namuose dažniausiai pažeidžiamos šildymo ir vandens tiekimo sistemos. Dalis šalčio sukeltų žalų prasideda nuo elektros tiekimo sutrikimų – dingus elektrai sustoja katilai, cirkuliaciniai siurbliai ar kiti šildymo elementai, todėl vamzdžiuose esantis vanduo pradeda šalti. Tokiais atvejais ypač išryškėja padidėjęs namų inžinerinių sistemų pažeidžiamumas: žema temperatūra lemia staigesnius temperatūrų svyravimus vamzdžių viduje, didesnes apkrovas jungtims ir atskiroms konstrukcijų dalims.
Užšalusios šildymo sistemos – viena dažniausių nuostolių priežasčių
Šalčių metu šildymo sistemų gedimai dažnai atneša reikšmingą žalą namams. Vandeniui užšalus ir trūkus vamzdžiams ar gyvatukams, vanduo gali patekti į patalpas ir apgadinti gyvenamąjį būstą. Net ir operatyviai imantis apsaugos priemonių, pavyzdžiui, išleidžiant vandenį iš sistemos, ne visada pavyksta išvengti didesnių nuostolių.
„Praktikoje matome, kad užšalus šildymo sistemai kyla daugybė problemų. Yra buvę atvejų, kai sustojus dujiniam katilui užšalo vamzdžiai ir trūko gyvatukas – nors vanduo buvo išleistas, nuostoliai viršijo 2 tūkst. eurų. Dar didesnė rizika kyla tuomet, kai namai ilgesniam laikui paliekami be priežiūros, nes gedimai pastebimi per vėlai. Tokiais atvejais nukenčia ne tik jūsų būstas – išsiliejęs vanduo gali apgadinti ir kaimynų butus, todėl finansiniai nuostoliai gerokai išauga“, – teigia draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Šalčio padariniai ne visada pastebimi iš karto
Ekspertės teigimu, šalčio sukelta žala gali būti pastebėta tik po kurio laiko. Išsiliejęs vanduo dažnu atveju patenka ne tik į matomas vietas, bet ir į grindų konstrukcijas, perdangas ar šilumos izoliacijos sluoksnius – deformuojasi apdaila, išbrinksta grindų danga, prireikia ne tik vamzdžių remonto, bet ir viso patalpų atnaujinimo.
Žema temperatūra neigiamai veikia ir pastato konstrukcijas. Fiksuojami atvejai, kai dėl šalčio skyla langų stiklo paketai ar pažeidžiamos durų stiklinės dalys. Dėl sutrikusio pastato sandarumo apsunkinamas šildymo sistemų darbas ir gali kilti didesnių techninių gedimų.
„Tokie pažeidimai dažnai reiškia kur kas daugiau nei vien tik stiklo keitimą – atkūrus pastato sandarumą svarbu užtikrinti, kad nebūtų prarandama šiluma ir drėgmė nepatektų į konstrukcijas“, – sako V.Katilienė.
Kaip sumažinti nuostolių riziką
Ekspertai pabrėžia, kad dalies šalčio sukeltų nuostolių galima išvengti laiku pasirūpinus prevencinėmis priemonėmis:
- Reguliariai tikrinti šildymo sistemų techninę būklę;
- Nepalikti namų visiškai nešildomų – net ir išvykstant ilgesniam laikui, patalpose palaikyti minimalią teigiamą temperatūrą;
- Pasirūpinti vamzdžių apsauga, kad šie neužšaltų, ypač rečiau naudojamose ar atokiose namų vietose;
- Išvykstant ilgesniam laikui pasirūpinti, kad vanduo būtų išleistas iš sistemų arba užtikrinti periodinę namų priežiūrą;
- Įvertinti elektros tiekimo patikimumą, nes jo sutrikimai gali tiesiogiai sutrikdyti šildymo sistemas.
Jovita Aukštuolytė Minderienė
Komunikacijos vadovė Baltijos šalims
