Sunku įsivaizduoti, kad Lietuvoje yra žmogus, kuris neturi bent kelių vaikystės prisiminimų, susijusių su fejerverkais. Triukšmingi ir akinančiai ryškūs – fejerverkai yra beveik universalus šventės simbolis visame pasaulyje. Jie sprogdavo laimėjus karus, per šventes ir net kai Disneilendas užsidarydavo nakčiai! Milijonai žmonių kaskart stovi eilėse, kad juos pamatytų, ir šimtai milijonų eurų išleidžiami kasmet jiems įsigyti.
Tačiau vartotojai turėtų nepamiršti, kad fejerverkai pagerina šventę tik tuomet, kai su jais elgiamasi saugiai – niekas taip nesužlugdo vakarėlio, kaip kelionė į greitosios pagalbos skyrių dėl sužeidimų, susijusių su fejerverkais. Fejerverkai yra galingi ir potencialiai labai pavojingi, todėl į juos reikėtų žvelgti labai atsakingai. Statistika rodo, kad dešimtys tūkstančių žmonių visame pasaulyje, iš kurių dauguma yra vaikai, kasmet susižeidžia dėl nelaimingų atsitikimų su fejerverkais. Tačiau, kai fejerverkai tinkamai naudojami, jie gali sukurti nuostabius reginius, kurie žavi savo neprilygstamu originalumu.
Pirmieji fejerverkai iš tikrųjų nebuvo fejerverkai
Pasak Smitsono mokslo švietimo centro, pirmieji fejerverkai iš tikrųjų buvo tik bambuko lazdelės. Daugiau nei prieš 2 000 metų, maždaug 200 metų prieš Kristų, Kinijoje žmonės bambuką mėtė į ugnį, todėl tuščiaviduriai strypai sprogdavo, kai įkaitęs viduje esančiose kišenėse užsilaikęs oras sprogdavo.
Tikrieji fejerverkai Kinijoje atsirado VII-X a.
Pasak Amerikos pirotechnikos asociacijos (APA), apytiksliai tarp 600 ir 900 m. po Kr. mūsų planetoje tapo daug triukšmingiau. Tuo laikotarpiu Kinijos alchemikai, maišydami medžio anglį su kalio nitratu ir siera, sukūrė tai, kas vėliau tapo juodaisiais milteliais. Šis atsitiktinis atradimas buvo šiuolaikinių šaunamųjų ginklų miltelių ir fejerverkų sudedamųjų dalių pirmtakas.
Pirminiai fejerverkų šou buvo gana paprasti
Nors dabar oficialūs pirotechnikos renginiai jau yra paremti milteliniais fejerverkais, jie anuomet greičiausiai nebūtų patenkinę šiuolaikinio vartotojo poreikių. Kinai į fejerverkus nepridėdavo spalvų ir dar nebuvo sukūrę fejerverkų, kurie būtų galėję išskrieti aukštai į dangų, todėl fejerverkų pasirodymai neapšvietė dangaus. Jie tiesiog mėtė bambuke ar popieriuje supakuotą mišinį į ugnį, kur jis užsidegdavo ir sukeldavo virtinę sprogimų, panašių į šiuolaikinių petardų sprogimus.
Kinai fejerverkus naudojo dvasinių apeigų metu
Iš pradžių kinai juodųjų miltelių fejerverkus naudojo ne pramogai, o dvasinėms apeigoms. Tai buvo panašu į jų senovės pirmtakų, kurie prieš daugelį amžių naudojo oru pripildytus bambukinius fejerverkus piktosioms dvasioms atbaidyti, pasitelkiamas priemones.
Fejerverkai turi karines šaknis
Neilgai trukus kontroliuojamų sprogimų koncepcija sudomino karo taktikus, o 1200 metais kinai išrado raketines patrankas. Šie prietaisai naudojo juodus miltelius, kad į artėjančius priešus paleistų sviedinius. Tačiau ši mirtina technologija taip pat leido į dangų leisti fejerverkus, todėl neilgai trukus pasirodė pirmieji fejerverkų šou.
Europiečiai fejerverkus pritaikė pramogoms
Naujajai karinei technikai paplitus į Vakarus, raketinės patrankos virto artilerijos patrankomis ir rankinėmis muškietomis. Europiečiai perėmė ne tik ginklus, bet ir fejerverkus. Jie ėmė naudoti šią technologiją ir rengti sudėtingus šou, skirtus religinėms šventėms, karinėms pergalėms ir karališkoms šventėms švęsti – pirmą kartą istorijoje fejerverkai tapo vakarėlių dalimi.
Nuo 1776 m. fejerverkai visada buvo Liepos 4-osios šventės dalis
Smitsono muziejus išspausdino laiško, kurį 1776 m. liepos 2 d., likus dviem dienoms iki Nepriklausomybės deklaracijos pasirašymo, būsimasis prezidentas Džonas Adamsas parašė savo žmonai, ištraukas. Jis rašė, kad, jo manymu, reikia surengti didžiulę šventę ir kad į ją turėtų būti įtraukti fejerverkai, nors jis juos vadino „iliuminacijomis“. Adamsui buvo pagaminti jo pageidauti fejerverkai, ir nuo to laiko jie tapo glaudžiai susiję su Nepriklausomybės švente.
Amerikiečiai sunaudoja tonas fejerverkų
APA duomenimis, 2020 m. buvo panaudota apie 8,5 mln. tonas fejerverkų. Tačiau tai tik lašas jūroje, palyginti su 183,5 mln. tonų fejerverkų, kurie buvo panaudoti per tą patį laikotarpį visame pasaulyje.
Vartotojai naudoja daugiau fejerverkų, nes mažėja parodomųjų fejerverkų naudojimas
Fejerverkų naudojimas bėgant metams labai sparčiai auga. Jei lygintume 2020 m. sunaudotų fejerverkų kiekį, kuris yra lygus 183,5 mln. tonų, su 2000 m., kuomet buvo panaudotos tik 69 tonos fejerverkų, matome akivaizdų skirtumą. Per tą laiką parodomųjų fejerverkų (profesionalių šou, kuriuose naudojama gerokai daugiau sprogstamųjų medžiagų nei buitiniuose fejerverkuose) naudojimas sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 23 mln. tonų 2000 m. iki 8,5 mln. tonų 2020 m. Tačiau vartotojai per tą patį laikotarpį sunaudojo nuo 46 mln. tonų iki 175 mln. tonų.
Fejerverkai yra legalūs didžiojoje JAV dalyje
APA duomenimis, visose JAV valstijose ir Vašingtone leidžiama naudoti kai kuriuos arba visus fejerverkus, kurie yra legalūs federaliniu lygmeniu, išskyrus vieną. Masačusetse draudžiami visi fejerverkai, o Ilinojaus, Ohajo ir Vermonto valstijose leidžiama naudoti tik silpnesnius gaminius.
Fejerverkai yra milijardų eurų vertės verslas
APA teigimu, „per pastarąjį pusantro dešimtmečio JAV fejerverkų pramonė neregėtai išaugo“. 2000 m. pajamos iš fejerverkų demonstravimo ir naudojimo sudarė atitinkamai 50,6 mln. ir 102 mln. USD. 2020 m. šie skaičiai siekė 18,7 mln. ir 385,8 mln. USD. Organizacija šį pakilimą sieja su rugsėjo 11-ąja ir fejerverkų technologijų pažanga tūkstantmečio pradžioje.
2019 m. sumušti du fejerverkų rekordai
Al Marjan sala Ras Al Khaimah mieste Jungtiniuose Arabų Emyratuose 2019-ųjų pradžią pradėjo galbūt didžiausiu fejerverkų šou žmonijos istorijoje. Gineso duomenimis, šou sumušė du rekordus: ilgiausio tiesios linijos fejerverko, kuris tęsėsi 13 kilometrų, ir ilgiausios fejerverkų grandinės, kurią sudarė 11 284 fejerverkai, rekordą. 2020 m. grupė iš Steamboat Springs, Kolorado valstijoje, sumušė rekordą, iššaudama 2 797 kg fejerverką, kuris buvo laikomas didžiausiu istorijoje – jis buvo toks didžiulis, kad jam iššauti buvo pastatytas milžiniškas „minosvaidis“.
Niujorke surengtas didžiausias Amerikoje fejerverkų šou
Macy’s liepos 4-osios fejerverkų šou yra didžiausias ir garsiausias tokio pobūdžio renginys Jungtinėse Valstijose. 2021 m. fejerverkai buvo paleisti nuo Bruklino tilto ir kelių baržų. 25 minutes trukusiame šou buvo panaudota daugiau kaip 65 000 fejerverkų, o jų variacijos apėmė riaumojančius drakonus, sidabrinius tvisterius, ūžiančius vilkus ir 488 metrų aukščio krioklį.
Fejerverkai kasmet sužaloja tūkstančius žmonių
Fejerverkai dėl akivaizdžių priežasčių yra potencialiai labai pavojingi – jie sprogsta, dega ir skrieja dideliu greičiu. Vartotojų produktų saugos komisijos (CPSC) duomenimis, 2019 m. per fejerverkų sukeltus nelaimingus atsitikimus 10 000 žmonių buvo sužeisti taip sunkiai, kad jiems prireikė skubios pagalbos.
Yra net keletas mirtinų atvejų
Taip pat 2019 m. per su fejerverkais susijusius incidentus žuvo 12 žmonių. Įskaitant šias 12 mirčių, CPSC apskaičiavo, kad vidutinis mirčių nuo fejerverkų skaičius yra 7,9 mirčių per metus. Iš 12 žuvusiųjų pastaraisiais metais septyni žuvo dėl „netinkamo fejerverkų naudojimo“, dvi mirtys „buvo susijusios su fejerverkų įrenginio gedimu (pavėluotu užsidegimu)“, o trys žuvo „nežinomomis aplinkybėmis“. CPSC savo ataskaitoje pabrėžia, kad įvardyti mirties atvejai nėra vieninteliai ir tikrasis 2019 m. nuo fejerverkų žuvusių žmonių skaičius greičiausiai yra didesnis.
Šaltosios ugnelės nėra saugūs fejerverkai vaikams
Dažnai manoma, kad šaltosios ugnelės yra visiškai nekenksmingos ir saugios alternatyvos fejerverkams, todėl gali būti tinkamos vaikams, nes jos blizga ir švyti, tačiau nesprogsta. Nacionalinės saugos tarybos duomenimis, jos dega ypatingai karštai – apie 2 000 laipsnių temperatūroje – pakankamai karštai, kad išlydytų metalą. Daugelis vaikų patiria sunkius nudegimus nukritus šaltosioms ugnelėms ant kojų arba užsidegus drabužiams.
Dažniausiai sužalojamos galūnės
CPSC duomenimis, daugiau nei pusė visų su fejerverkų naudojimu susijusių traumų patiriama dėl nudegimų, o didžioji dalis (beveik kas trečias atvejis) visų fejerverkų traumų būna susijusios su rankomis ir pirštais. Kiti dažniausiai pasitaikantys sužalojimai yra galvos, veido, ausų ir akių pažeidimai.
Daugiausia sužalojimų patiria vyrai
Daugiausia su fejerverkais susijusių sužalojimų patiria vyrai. CPSC duomenimis, vyrų ir moterų sužeidimai pasiskirsto atitinkamu santykiu – 66/34.
Jauni žmonės yra ypač pažeidžiami
CPSC duomenimis, pusė fejerverkų sukeltų sužeidimų, kurie yra pakankamai rimti, kad juos tektų gydyti skubios pagalbos skyriuje, tenka jaunesniems nei 20 metų amžiaus žmonėms. Jaunesni nei 15 metų vaikai patenka į antrą pagal rizikos lygį grupę – 36 proc. sužeidimų, dėl kurių teikiama skubi pagalba.
Labiausiai tikėtina, kad susižeis vaikai nuo 0 iki 4 metų
CPSC duomenimis, 2019 m. 100 000 gyventojų teko 5,3 sužeidimų, o 4 metų ir jaunesni vaikai patyrė daugiausia fejerverkų sukeltų sužeidimų, kurie buvo gydomi skubios pagalbos skyriuose. Paaugliams nuo 15 iki 19 metų teko antras didžiausias apskaičiuotas rodiklis (4,4 sužalojimų 100 000 žmonių).
Fejerverkai sukelia tūkstančius gaisrų
Nacionalinės priešgaisrinės apsaugos asociacijos duomenimis, 2018 m. fejerverkai sukėlė 19 000 gaisrų, iš jų 17 100 gaisrų lauke, 1 900 statinių gaisrų ir 500 transporto priemonių gaisrų. Šiuose gaisruose žuvo vidutiniškai penki žmonės, buvo sužeisti 46 civiliai ir padaryta žalos už 105 mln. USD. Liepos 4 d. pranešama apie daugiau gaisrų nei bet kurią kitą metų dieną. Atsižvelgiant į sausringas sąlygas ir vis didesnę žalą darančius gaisrus, fejerverkų nereikėtų naudoti vietose, kurios gali lengvai užsidegti.
Fejerverkų įstatymai tampa mažiau griežti
APA duomenimis, nuo 2000 m. bent devynios valstijos savo įstatymus fejerverkų atžvilgiu pavertė mažiau griežtais, o daugelis jų nusprendė įteisinti rankose naudojamus ir ant žemės esančius blyksinčius fejerverkus. Dar aštuonios valstijos nuo 2011 m. liberalizavo jau galiojančius įstatymus.
Apskritai fejerverkai sužeidžia gana retai
Fejerverkai yra juodųjų miltelių tipo sprogstamosios medžiagos, todėl, žinoma, yra pavojingi. Tačiau fejerverkus tikrai galima saugiai ir atsakingai gabenti, laikyti ir naudoti – iš tikrųjų fejerverkai sudaro tik 2,4 % visų įprastų vasaros pramogų lauke, kuriomis užsiima 5-18 metų amžiaus vaikai. Iš tikrųjų daugiau nei pusė visų tokio pobūdžio sužalojimų yra susiję tik su trimis veiklomis, iš kurių nė viena nėra susijusi su fejerverkais: plaukimu, važinėjimu dviračiu ir veikla žaidimų aikštelėse.
