Praėjusiais metais organizacijos „Open AI“ paleistu dirbtinio intelekto (DI) modeliu, pagrįstu pažangiosios bendrinės kalbos apdorojimo instrumentais, šiandien naudojasi praktiškai visas pasaulis – jo pagalba kuriami socialinių tinklų įrašai, reklamų šūkiai, renkama informacija, rašomi įvairūs kodai, o kitais modeliais – generuojami ir paveiksliukai ar netgi kuriami logotipai. Bet nors šie įrankiai ir palengvino įvairių sričių darbą, kyla nemažai klausimų dėl autorių teisių apsaugos, pavyzdžiui, ar pats DI gali būti tam tikro kūrinio autorius, arba, ar reikia mokėti už darbą, kurį iš tiesų atliko DI?
Apeiti autorių teisių – nepavyks
Nors įprastai „ChatGPT“ rezultatai nėra saugomi autorinių teisių, tačiau kaip ir kitur, taip ir čia, – yra išimčių, į kurias labiausiai atsižvelgti turėtų įvesčių autoriai. Advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, Technologijų industrijos grupės vadovas Mindaugas Civilka teigia, kad pati „Open AI“ už tai, ko yra prašoma DI ir kur išvestis bus naudojama – neatsako ir tai galioja tiek tekstinei įvesčiai, tiek paveikslėliams ar logotipams. Pati įmonė pripažįsta, kad kai kuriuose kūriniuose gali būti matomi tam tikri prekės ženklai, logotipai, simboliai ar panaudota kita autorių teisių saugoma informacija.
„Pavyzdžiui, šiandien plačiai naudojamas ir tų pačių kūrėjų, kaip ir „ChatGPT“, sukurtas DALL-E 2 modelis, apibūdinti vaizdų ir vartojamų žodžių sąsajas mokėsi iš maždaug 650 milijonų vaizdo ir teksto porų duomenų rinkinio. Ir nors pati „Open AI“ išfiltravo dublikatus, su pornografija susijusius ir kitokius vaizdus – modelis, kopijuodamas medžiagą iš kitų šaltinių, netyčia gali panaudoti įvairius prekės ženklus, logotipus ar simbolius“, – sako M. Civilka.
„TGS Baltic“ teisininkas Mindaugas Beniušis taip pat ragina atkreipti dėmesį į trečiųjų šalių autorines teises, nes, pavyzdžiui, jei „ChatGPT“ sugeneruos atsakymą, kuriame bus citata iš autorių teisių saugomos knygos – asmuo, naudojantis šią citatą, turės gauti autoriaus ar savininko leidimą – kitaip tai gali būti traktuojama kaip autorių teisių pažeidimas. Panašiai yra ir tuo atveju, jei „ChatGPT“ sugeneruoja atsakymą, kuriame yra prekės ženklo pavadinimas – tokiu atveju jam taikomos prekės ženklo savininko intelektinės nuosavybės teisės.
„Tai reiškia, kad tiek „ChatGPT“, tiek kitų modelių sugeneruotuose atsakymuose gali būti informacijos, kuri yra saugoma autorių teisių. Tokiais atvejais, jei kūrinys būtų panaudotas kokiai nors reklamai be savininko leidimo – už tai atsakingu būtų laikomas pats reklamą ar turinį viešinęs asmuo. Tad norinčius apeiti autorių teisių reikalavimus turime nuvilti – „ChatGPT“ nėra koks nors gudrus būdas pabėgti nuo atsakomybės susikūrus neteisėtą turinį“, – aiškina M. Beniušis.
Autorius – pats DI?
Tobulėjant DI sričiai, jį pasitelkiant kuriami patys įvairiausi kūriniai, o kai kurie iš jų – vienetiniai. Todėl natūralu, jog kyla klausimas, ar pats DI gali būti laikomas autoriumi arba išradėju? Bent jau kol kas įvairios institucijos į šį klausimą atsako neigiamai.
„2020 m. Europos patentų tarnyba (EPT) atmetė dvi Europos patentų paraiškas, kuriose mašina, AI sistema DABUS, buvo nurodyta kaip išradėjas. EPT, remdamasi gan akivaizdžiais motyvais, pateikė sprendimą, kad išradėjas „turi būti žmogus, o ne mašina“. JAV įstaigos, saugančios autorių ir patentų teises, taip pat yra pabrėžusios, kad autoriaus teisės gali priklausyti tik žmogui“, – teigia M. Civilka.
Advokatas prideda, kad bent jau kol kas tokios pačios nuomonės laikosi ir Europos Parlamentas (EP). Tiesa, tikimasi, kad ateityje įstatymais bus aiškiau reglamentuojama, kaip turėtų būti traktuojami atvejai, kai DI visiškai automatiškai sukuria, pavyzdžiui, meno objektus. Vienas tokių pavyzdžių jau egzistuoja, tai – paveikslas pavadinimu „Kitas Rembrantas“, kurį nutapė DI algoritmas, susipažinęs su daugybe garsaus tapytojo Rembranto paveikslų ir perpratęs jo stilių.
„Dėl tokio aiškaus ir veiksmingo intelektinės nuosavybės teisių į objektus, kuriuos sukūrė DI, reglamentavimo ES nebuvimo, specialistams lieka nemažai vietos interpretacijai. Yra sutariama, kad reikia sukurti atskirą DI sukurtų kūrinių apsaugos sistemą, kurioje teisių turėtojas galėtų būti arba DI sistemos kūrėjas arba jos naudotojas, atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus. Tačiau ypatingą dėmesį reikėtų skirti ir algoritmų apsaugai, kurios šiuo metu neužtikrina ES galiojanti teisinė sistema“, – papildo M. Beniušis.
Anot jo, šis veiksmas svarbus, nes tai gali turėti tiesioginės įtakos rinkos dalyvių motyvacijai diegti inovacijas. Siūloma, kad tokie kūriniai netūrėtų būti viešai prieinami, kad tai negalėtų pakenkti technologijų pažangai, ypač kūrybos srityje.
Kai paslaugą suteikė „ChatGPT“
Įsivaizduokime situaciją: kreipiatės į žmogų su prašymu padėti parašyti įrašą jūsų socialiniams tinklams, sutariate kainą, o ji to paties paprašo „ChatGPT“ – natūraliai kyla klausimas, ar už tokią paslaugą reikia mokėti? Juk DI modeliu grįsta sistema yra prieinama visiems.
„DI yra kaip ir bet koks kitas instrumentas ar priemonė, kurią galima pasitelkti paslaugų teikimui ar autorinių produktų kūrimui. Autorius, kūrėjas pats atsako už tai, kokias priemones pasitelkia, ir tai, kad rezultato kūrime dalyvauja DI, niekaip nesumažina ar neatleidžia autoriaus nuo atsakomybės už sukurtą rezultatą“, – teigia M. Civilka.
Tai reiškia, kad jei autorius paslaugą suteikė tinkamai, o paslaugos pirkėjas gavo tai, ko norėjo ir nusiskundimų neturi – už paslaugą reikia mokėti ją atlikusiam asmeniui, nepaisant to, kokias priemones darbui atlikti jis naudojo.
„Gali būti, kad ateityje sutartyse atsiras papildomos nuostatos, kurios dėl tam tikrų priežasčių ribos DI panaudojimą paslaugų teikimui, bet bent jau kol kas tokios praktikos nėra“, – aiškina advokatas.
