Piotro Čaikovskio baletas „Spragtukas“ neabejotinai yra populiariausias kalėdinio laikotarpio kūrinys. Į savo repertuarą jį prieš didžiausias metų šventes įtraukia daugelis prestižiškiausių pasaulio teatrų. Šventinę Kalėdų dvasią paskleidžia ne tik graži „Spragtuko“ muzika, bet ir stebuklinga istorija. Visgi, nors spragtuko istoriją žino kone kiekvienas (nuo darželinuko iki senjoro), it magnetas ilgiau nei šimtmetį minias žiūrovų ir klausytojų traukiantis magiškas kūrinys turi ne vieną paslaptį.
„Spragtuko“ premjera įvyko 1892 m., prabėgus vos metams po to, kai įtakingiausias klasikinio baleto kūrėjas ir choreografas Marius Petipa paprašė Piotro Čaikovskio sukurti muziką Aleksandro Diuma parengtai E. T. A. Hofmano fantastinės istorijos „Spragtukas ir pelių karalius“ adaptacijai. Šiemet savąją „Spragtuko“ versiją pristatys Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras.
1. Nors „Spragtuko“ istoriją žinome nuo vaikystės, ši E. T. A. Hofmano pasaka nebuvo skirta vaikams. Istorija pasakoja apie mergaitę, kuri susidraugauja su Kūčių vakarą atgyjančiu Spragtuku. Kartu jie laimi kruviną kovą prieš klastingąjį Pelių karalių bei jo kariauną. Hofmano kūrinys atskleidė žmonijos tamsiąją prigimtį ir tikrai nebuvo tinkamas vaikams. Dėl šios priežasties M. Petipa pasirinko lengvesnę kūrinio adaptaciją, kurią parašė garsus prancūzų XIX a. rašytojas A. Diuma.
2. P. Čaikovskis nebuvo patenkintas rezultatu ir „Spragtuko“ muzikos nelaikė vienu geriausių savo kūrinių. Po „Spragtuko“ premjeros Sankt Peterburge muzikos kompozitorius P. Čaikovskis laiškuose rašė, jog „Spragtuko“ muzika yra nepalyginamai skurdesnė nei „Miegančiosios gražuolės“, kuriai muziką jis sukūrė dvejais metais anksčiau. „Spragtukas“ buvo paskutinis iš trijų jo baletų – pirmasis buvo „Gulbių ežeras“. Paradoksalu, bet dar prieš baleto premjerą P. Čaikovskis išleido „Spragtuko siuitą“, kuri sulaukė sėkmės. Iki šiol „Spragtuko“ muzika laikoma vienu gražiausių klasikinės muzikos kūrinių. „Spragtukas“ taip pat yra dažniausiai šokamas baletas.
3. Cukruotų slyvų fėjos šokiui kompozitorius panaudojo naują instrumentą, kurį kontrabanda atsigabeno iš Paryžiaus. Pianiną primenanti čelesta skleidė švarų, varpelio skambesį primenantį garsą, kuris puikiai tiko pasakiškai „Spragtuko“ atmosferai, todėl naujai sukonstruotą instrumentą P. Čaikovskis slapta atsivežė į Rusiją. Negana to, kaip muzikos instrumentai buvo panaudoti ir vaikiški žaislai.
4. Premjerinio „Spragtuko“ choreografu įvardijamas M. Petipa, tačiau kultiniu tapusį baletą iš tikrųjų sukūrė du choreografai. Įsibėgėjus darbams prancūzų kilmės baletmeisteris M. Petipa susirgo ir dėl pablogėjusios sveikatos buvo priverstas pasitraukti. M. Petipos darbą pratęsė septynerius metus jo asistentu dirbęs Levas Ivanovas. Nors abiejų choreografų šokio stilius stipriai skyrėsi, „Spragtuko“ premjeroje skirtumai buvo sunkiai įžiūrimi – M. Petipa kolegai paliko griežtus ir tikslius nurodymus.
5. Klara ne visuomet buvo Klara. Tikrasis princą spragtuką išgelbėjusios jaunos mergaitės vardas – mįslė. Lietuvoje mes ją vadiname Klara, tačiau originalioje istorijoje jos vardas yra Maria arba Marie, o Klara – viena iš jos lėlių. Vokietijoje lietuviškoji Klara kartais tampa Marichen, o Rusijoje po Pirmojo pasaulinio karo ji vadinama Maša.
6. Dėl „Spragtuko“ manijos visame pasaulyje „kalta“ JAV. Baleto premjera Rusijoje vietoj lauktos šlovės sulaukė kritikos. Tikroji „Spragtuko“ šlovės valanda išaušo kur kas vėliau JAV, kai 1954 m. choreografas George Balanchine pasauliui Niujorko baleto teatre parodė savąją kūrinio versiją. Jau 1960-ųjų pabaigoje „Spragtukas“ tapo baletu, be kurio neįsivaizduojamos didžiosios metų šventės, o 1993 m. jis virto kino filmu, kuriame pagrindinį vaidmenį suvaidino Balanchine baleto mokyklos studentas Macaulay Culkinas.
7. Ypatingą žymę „Spragtukas“ paliko vokiečių kultūroje. Vokiečiai tiki, kad spragtukas saugo šeimą nuo pikto ir į namus privilioja sėkmę. Dėl šios priežasties, per Kalėdas medinis spragtukas yra populiari dovana vaikams.
Šiemet į „Spragtuko“ premjerą kviečia Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, kultinį kūrinį patikėjęs vienam ryškiausių šiuolaikinių choreografų Kirilui Simonovui. Didžiulio biudžeto ir milžiniškų užmojų kūrinį, įpūsiantį gaivų gurkšnį į iki šiol matytų „Spragtukų“ pasaulį, uostamiesčio teatras gruodžio 20 d. parodys Vilniaus „Siemens“ arenoje, o gruodžio 27 d. – Klaipėdos „Švyturio“ arenoje. Nuostabūs šokėjai, kurių priešakyje Olga Konošenko, pribloškianti scenografija, netikėti „Spragtuko“ kostiumai ir, žinoma, orkestro gyvai atliekama užburianti P. Čaikovskio muzika it galingiausiais burtais šventine nuotaika užburs kiekvieną žiūrovą
